Įžengus į Pamėnkalnio pirma
mintis „**##*%???“. Kažkaip viskas per vaikiška. Bet kai pradedi landžioti ir
skaitinėti viskas pasirodo kitaip. Tekstu konstruojami fantastiškai realūs
susikirtimai suklastotame dailės ringe. Drąsiai. Piešinys tampa papildiniu, nes
veikia tekstas. Tad akvareles pavadinčiau iliustracijomis, kurios be žodžių
stipriai prarastų vertę. Taip pat ieškoti grožio ir lyrikos čia neverta, tai
iliustracijos suagusiems:
„Kaip Jūratė ir Kastytis,
atsiprašant, dulkinosi tol, kol sudaužė Ginatro kambarius, rūmus ir vienas kito
gyvenimus“ (M. Vosyliutė)
Tad vaikai bėkit namo!
Lankyta „Pamėnkalnio“ galerijoje Martos Vosyliūtės paroda „Lietuvos dailės
istorija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą