Bene
kiekvieną kartą prieš išeidami iš namų mes stojame į akistatą su veidrodžiu,
kas pašukuoja plaukus, kas papūdrina nosytę, kas tvarkingai užsisega paltą.
Daugiau ar mažiau mes paruošiam save svetimam žvilgsniui net apie tai
negalvodami. Tačiau, kai veidrodis pakeičiamas į popierių, tai tampa
nekasdieniškas procesas, netradiciškas savo grožio ieškojimas. Susikoncentruojama
pirmiausia į save, pavyzdžiui, jei veidrodyje mus džiugina neatpažįstamas
grožis, popieriuje mes norim būti atpažįstami ir gražūs sau pačiam. Kūrinio
estetika, visumos matymas, tampa svarbiau už patrauklias akis ar nosį. Taip
autoportretas priverčia kitaip pažvelgti į grožį kurėjui ir kūrinio stebėtojui.
Nes išleisti savo darbą svetimam žvilgsniui yra nepalyginamai intymiau ir
jautriau, negu išeiti pačiam į gatvę.
Tad
kai užklysti į autoportretų parodą, pasijunti lyg atrakinęs slaptą stalčių.
Nors, pavyzdžiui, parodoje „Po grožio procedūros“, mes matome šmaikščius ir
nuotaikingus darbus, kurie kartu ir vaikiški, ir modernūs, ir net konceptualūs.
Juose savęs interpretavimo drąsa, nustelbia viską, atrodo, kad autoriai nebijo
nieko. O tai šiuos portretus padaro begalo įdomiais ir nematytais. Kasdienybėje
naudojamos medžiagos koliaže virsta įmantrais akcentais, plaukai šiaudeliai ar
veidas iš suklijuotos mėlynos lipnios juostos-tikrai netradiciškais sprendimas,
tačiau šios medžiagus kartu ir įveda darbus į panašią stilistiką, gali
susidaryt įspūdis, kad tai to paties žmogaus darbai, kuris įvairiais būdais,
nestokodamas fantazijos ir naudodamas savo skrynelės reikmenis, sprendė
portreto klausimą.
Bet čia autoriai yra skirtingi,
kuriuos jungia neįgalumas, taip paroda paliečia labai jautrią socialinę temą,
ir tas faktas leidžia suvokti, jog atidaromas ne tik slaptas, bet labai
ypatingas stalčius, kuris kalba labiau ne apie meno subtilybes, o apie žmogų.
Taip iškyla klausimas ką mes turim vertinti šioje parodoje ir kokią įtaką žiūrovui
daro darbo autorystė šiame procese? Ir ar tokia atskirtis etiška?
Tad tiek neprofesionalui tiek
paprastam žmogui ši paroda tūrėtų būti neįprasta ir verčianti susimąstyti šiek
tiek daugiau negu tik apie estetiką.
Lankyta paroda: „Po grožio procedūros“,
grožio salone „Džesė“
