LIETUVOS
EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS
DAILĖS KATEDRA
Justina Skučaitė
ERDVĖ IR ŽMOGUS
Aprašas
Vizualiųjų menų studijų programos kūrybinis tiriamasis
projektas
Dailės kryptis
Vadovas(-ė): prof. Ričardas Bartkevičius
Vilnius,
2015
TURINYS:
ĮVADAS / SUMA
ABSTRAKCIJA / 3
1.1. Aliejinė
kreidutė ir akrilas / 3
1.2. Flomasteriai (žodinė abstrakcija)/ 3
1.3. Akvarelė ir
degintas popierius / 9
IŠ VISO: 15
LINIJINĖ ERDVĖ / 6
2.1.Ant
servetėlės / 11
2.2. Juodas
markeris / 7
2.3. Pieštukas /
10
2.4. Retušuotas
pieštukas / 4
2.5. Baltas
korektorius, tamsūs lapai / 8
2.6. Tušinukas /
5
IŠ VISO: 45
MOKINUOSI PIEŠTI/ 14
3.1.
Dėžutės pamoka / 8
3.2. Lankstytas
popierius / 6
3.3. Tonai / 3
IŠ VISO: 17
PORTRETAI / 4
4.1. Alaus kolonėlėje / 15
4.2. Paroda „Herojos“ / 11
4.3. Pieštuku / 6
4.4. „Tauta“/ 19
IŠ VISO: 51
5. SPALVOTA ERDVĖ / 5
5.1. Akvarelė / 3
5.2. Aliejinė pastelė su/be akvarelės / 8
5.3. Flomasteriai / 7
5.4. Švitrinis popierius ir pieštukai / 6
5.5. Studija / 6
IŠ VISO: 30
SUMA: 141
ĮVADAS
Kūrybinio
projekto tema „Žmogus ir erdvė“ sykiu atrodo aiški ir suprantama, bet kartu
plati, leidžianti pasireikšti asmeninei dailininko laisvei, požiūriui. O tai,
mano manymu, ir yra kertinis vizualiųjų menų mokymosi aspektas. Kai lavini profesinius įgūdžius per savo asmeninę
stilistiką, ypač kai sieki savo kūryba sukelti pozityvias emocijas, atskleisti
spalvų ir kasdienio pasaulio grožį, tada ši tema tampa tobula. Nes ji „leidžia“
atmesti bereikalingus samprotavimus apie gyvenimą ir „nepyksta“ kai tiesiog
stebi ir fiksuoji savo aplinką, be nusistatymo ir demagogijos.
Taip pat,
studijuojant žmogų ir erdvę, gali išsikelti sau daugybę skirtingų uždavinių, ir
lanksčiai juos keisti, neišeidamas iš sau išsikeltos tematikos. Todėl
pasirinkus šią temą, išbandžiau įvairias taktikas, pvz. skyriau laiko tiek
piešimo įgūdžių lavinimui, ieškojau naujų spalvų derinių, gilinausi į portretą,
ir galiausiai eskizavau kavinėse,
baruose, studijoje, kai žmogus jau yra aplinkoje. O tai kuriuos eskizus išdidinau ir
"bandžiau suvaldyti“ naują
kvadratūrą.
Kadangi, realiam gyvenime klysti,
kartais baisiai neprotinga ir skaudu, šioje studijoje aš leidau sau klysti, neklausydama nieko. Juk lapo
popierius ant tavęs nesupyks ir nieko blogo tavo artimiesiems nenutiks, jei jo
nosis piešinyje bus kiek sulūžus. Tad galbūt todėl darbai bendrajame meno
kontekste neatrodo drastiški ar „super“ eksperimentiniai, bet niekada man tai
nebuvo svarbu. Bent popieriuje aš noriu
išlikti savimi, lėta ir besigrožinti pasauliu. Neapsimesdama, kad viską žinau
ir moku. Nesilygiuodama į „Grand“ dailininkus, kurių ir taip negaliu pamiršti,
kaip visų mylėtų vaikinų. Ir galiausiai, juk neskubėdamas būsi pirmas.
Tad
peržvelgus šio semestro darbus pastebiu kaip nenorėdama keistis, keičiuosi.
Kaip neeksperimentuodama, atrodau naujus dalykus. Mažus, bent man svarbius.
Konkrečiau, tai praplėčiau savo balto korektoriaus naudojimo galimybes,
sustiprėjo linijinis piešinys, kuris man niekada nesisekdavo, šiek teik pakito
portretai ir naujai grįžau į senai paliktą „Vienožinskišką“ tapybą.
Tačiau,
tikriausiai, šią temą galėčiau tyrinėti dar daugybę metų. Iškeikiant, bet sugrįžtant. Ir
nežinia, ką dar joje atrasčiau.
