Susuktas laikas
Jei lygintume cigaretę su gyvenimu, geriau būtų rinktis savo paties susuktą rūkalą, nes pirktinė sunkiai valdoma, būna kartais per silpna arba per stipri, tai pat, ji gali sudegti, tau nespėjus nė mirktėlt. Todėl kartais tenka užsidegti vieną po kitos, neįtraukus nei dūmo... Tiesiog, kad kažkas smilktų tarp pirštų...
O, va, sava - rankose gimsta ir užgęsta. Be to, visada gali rinktis, kaip tau ją susisukt...
O, va, sava - rankose gimsta ir užgęsta. Be to, visada gali rinktis, kaip tau ją susisukt...
Tad ir atrodė, kad pasaulis mano rankose, aš jį lipdžiau kaip noriu...
Bet Laikas....
Aš jį tūkstantį kartų bandžiau
apgauti. Sustabdyti, atsukti, pagreitinti. Kartais pavykdavo, akimirkos
sustodavo, išsitęsdavo, sugrįždavo, bet kūnas, rankos, širdis, veidas manęs neklausė. Nuoširdžiai stengiausi, bet tiesiog akyse suirau.
Nepavyko man apgauti laiko.
Aš džiaugiausi akimirkomis, naudojausi kiekviena sekunde, bet laikas mane paliko. Jaučiu, kad visai jau jo nebeturiu...
Užgeso cigaretė, susukta kaip
laikas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą