Beskaitant kaip
ankščiau Lietuvos žemėse buvo dažomi siūlai, nusprendžiau pati pasidaryti
natūralių dažiklių. Nūrukau į mišką paskutinę rudens dieną, visiškai netinkamą
dieną geram pigmentui rasti ir prisirinkau konkorėžių, žievių ir samanų. (bo
medžių žievę reikia rinkti pavasarį, tekant sultims). Apskutinėjau sodo malkas,
nes miške neradau alksnio ir lengvai lupamos eglės. O iš virtuvės nudžioviau
pupų bei vaistinei pirktų dilgelių, dar pakračiau seną knygą su šiuometiniais
gelsvais klevo lapais. Tad iš viso surinkau devynias dažingų savybių turinčias
medžiagas. Jas visas paviriau atskirai apie 10-15 minučių, tam kad
suminkštėtų ir pradėtų leisti savo pigmentines galias. Šis procesas užtruko kelias
valandas, o po namus pasklido miško kvapas. Visus mišinius supilščiau į
stiklainius ir palikau mirki savo sultyse gerom dviem parom. Koks bus dažymo
rezultatas, pamatysime veliau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą