Almyros Weigel paroda „Debesuota su pragiedruliais“ sulaukė daug teigiamų atsiliepimų ir dėl savo interaktyvumo, kiekvienoje vietoje buvusi kitokia, bet su tokia pačia minties gija. Ji kvietė žiūrovą apsvarstyti laikinumo-pastovumo,
sąsajų (pavyzdžiui, laikraščiuose atsispindinčių skirtingų gyvenimų ir jų ryšių
sąveiką, minties ir medžiagos jungtį), tarpkultūrinius klausimus.
Kritikai pabrėžia jos technikos savitumą ir įdomaus „siūlo“ pasirinkimą. Tačiau šiomis
dienomis, kūrinį pavadinti tekstilės darbu užtenka tik medžiagiškumo, o pati
medžiaga pageidautina, kuo ne tekstiliškesnė. Iliustracijai pasirinksiu
drabužį, kaip meno kūrinį, nes A. Weigel taip pat eksponavo suknelę.
Tradiciškai rūbai yra priskiriami tekstilei, o rūbas ištrauktas iš praktiškumo į meno šviesą atliekamas įvairiausia medžiaga (akmuo, švitrinis popierius, lapai ir pan..), kuri priklauso nuo menininko išradingumo. Rūbų gali tapti tiesiog jo simbolis, kaip pavyzdžiui Rebeccos Szetos teptukas, gal būt toks rūbas sunkiai būtų pavadintas tekstile, bet šiuolaikiniame kontekste viskas įmanoma, tiesiog ciklą pavadinus „Pavasario rūbų kolekcijos pristatymas“, ši technika visai kitaip atrodytų.
Arba galimas atvirkščias variantas, kai drabužis nebebūna aprangos detalė o tampa tapybinės minties iliustracija. Kaip pavyzdžiui Elfi Cella panaudoja promonioniu būdu sukurtą drabužį kaip iliustraciją tapybos darbe. Čia rūbas neaprengia, o pasokoja.
Žinoma, dažnai meninis rūbas rengia sielą, o ne žmogų. Todėl ir neretai jis tampa individualiu kūrinių, minties skleidėju, bei savitos estetikos nešėju. Tokiu būdu vis labiau plečiasi tekstilės suvokimas, net tradicinėje formoje – drabužiuose.
Floristiniai/natūralistiniai sprendimai taip pat nebėra, kažkas netikėto šioje sferoje. Tačiau šitaip neretai išeinama iš tekstilės ir pereinama į kūno ar žemės meną, bet jei tekstilei priskiriame „Medžiagišką“ paviršių, mes vėl į ją sugrįžtame. O tai tik rodo XX-XXI a. meno daugialypiškumą ir įvairovę.
Taigi techniniai sprendimai
yra įdomūs, tačiau tokioje įvairialypėje dienoje tampa labai svarbu nešti ir
idėją. Atidžiai pasirinkti medžiagą, kuri pati gebėtų prabilti. Todėl, gal tą
lietingą dieną, kai būsi namie ir nenorėsis niekur eiti, atsivetus spaudą, prisiminsi kaip A.
Weigel tavęs paklausė apie siūlo giją besiraitančią tarp puslapių
Lankyta paroda:
Almyra Weigel debesuota su pragiedruliais, Pamėnkalnio galerija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą